top of page

LIETUVOS JŪRINIO PAVELDO PALIKIMAS

Restauruojant ir pritaikant naujam gyvenimui istorinį pastatą, jo identitetas atsispindi kiekvienoje kokybiškai ir jaukiai sutvarkytoje detalėje. Pradėdamas savo veiklą svetingumo paslaugų sektoriuje, viešbutis “MICHAELSON boutique HOTEL” išsiskiria subtiliu interjero dizainu, medžiagiškumo sprendimų ir darbų kokybe ir pozicionuojasi kaip vienas geriausių boutique viešbučių ir Klaipėdoje, ir Lietuvoje.

Čia nuo pat pradžių gerbiama pastato ir vietos istorinė svarba, kultūrinis pavedas.

 

Galimybė pažvelgti į šias atgyjančias naujam gyvenimui detales - tai galimybė kartu pamatyti kaip idėja virsta realybe.

Kas buvo Michaelsonai ?

 

Istoriniai šaltiniai teigia, kad pirkliai Michaelsonai kilę iš Volgasto miesto, tuomet istorinio-geografinio Pomeranijos regiono. Jų šeima - tarp pirmųjų 45 asmenų iš 19 žydų šeimų, apsigyvenusių Klaipėdos, tuomet Memelio, mieste. Jų pavardės įėjo į Karališkojo jūrų ir prekybos miesto istoriją... Pirmasis sąrašas buvo sudarytas 1813 m. Dangės upės krantinėje statomų sandėlių savininkai buvo verslūs jūrų pirkliai ir laivininkai.

Pagrindinė miesto prekyvietė

 

Sandėlių Dangės upės krantinėje buvo jau XVI a., kaip vaizduoja seniausias 1535 m. miesto žemėlapis, o Žvejų gatvėje mūriniai gyvenamieji namai ir sandėliai buvo pradėti statyti tik XVII a. pradžioje... Michaelsonų pastatyti sandėliai, adresu Žvejų g. 18 ir 18A, buvo skirti grūdų sandėliavimui, geležies gaminių sandėliavimui, parduotuvei. Beveik porą šimtmečių aikštėje prieš sandėlius virė aktyvi prekyba, ši vieta buvo viena pagrindinių miesto prekyviečių. Visi sandėliai prie upės atliko svarbų vaidmenį, kadangi didelė prekių dalis jau tuomet pasiekdavo Klaipėdą jūra. 1825 m. iš Klaipėdos išplaukė 1116 laivai su javais, linais, kanapėmis, mediena. Uosto svarba nepakito iki šių dienų ir jo ekvatorija viršija 20 km.

Pastato unikalumas

 

Sandėliai nėra labai aukšti - tai dviejų-trijų aukštų pastatai su dar vienu mansardiniu. Pagrindinis aukštas abiejuose labai didelis, platus, durys buvo skirtos laivams ir arklių vežimams krauti. Nuo pat pradžių viršutiniuose aukštuose buvo daug durų, langų, stoglangių, kadangi grūdams džiovinti reikėjo oro, skersvėjų. Sandėliai sumūryti iš raudonų plytų, pažymėtų vietiniu “F&G” prekiniu ženklu, ir tikriausiai dėl šios priežasties garsusis Didysis gaisras 1854 m. jų nepaveikė. Viršutiniai aukštai - fachverkiniai. Fachverkas išpopuliarėjo XIX a. pirmoje pusėje, kai Napoleono karų metu uostamiestyje suklestėjo prekyba. Didieji stoglangiai su mechaniniais pakėlėjais abiejuose sandėliuose įtaisyti vėliau, 1920 - 1929 m., o dar vėliau, 1933 - 1936 m. pastačius naują ištiesintą Dangės krantinę, sandėliai nuo jos nutolo.

„Prie dabarties galima prisirišti per įvairius elementus, tad Klaipėdoje nusprendėme įsikūrti prie Dangės upės, Veneciją mums menančiuose sandėliuose.“ – G. Bertašius, vienas projekto investuotojų ir plėtotojų, įsitikinęs, kad paveldui būtina atida, tačiau kuriant šiuolaikinę istorinio pobūdžio objektų paskirtį nereikia bijoti drąsių sprendimų ir idėjų. Michaelsonų sandėliai, kaip ir kiti VII - XX a. besiriboję su vandeniu, - reti pastatai Klaipėdoje... Tuomet laivai galėdavo Dangės upe priplaukti ir prisišvartuoti prie pat jų sienų. Tuomet vandens keliai pradėjo formuoti ir šio miesto architektūrą, jo savitumą, identitetą...

 

Laipteliai vedantys prie vandens upės krantinėje prie pat Michaelsonų sandėlių - antrasis paradinis keliaujančiųjų laivais išlaipinimas, kuriuo visi įžymūs svečiai įžengdavo į miestą... Iki XIX a. Biržos tiltas buvo vienintelis tranzitinis tiltas. 1904 m. tramvajui pradėjus reguliariai kursuoti, viršutinė tilto dalis buvo rekonstruota, jį papuošė du metaliniai, ažūriniai Art Nouveau stiliaus portalai su prie jų pritvirtintais žibintais. Kad judančios tilto dalys nesulinktų, jų galai buvo įtempti metalinėmis konstrukcijomis. Tiltas šiuo pavidalu išliko iki 1920 m... Antrojo pasaulinio karo metais tiltas buvo nugriautas. Jis buvo atstatytas 1948 m., o rekonstruotas 2007 m.

Pirmuoju Lietuvos valstybės nepriklausomybės laikotarpiu poetė A. Miegel net pavadino Klaipėdą „spindinčio vandens šalimi“…

Laiko išbandymai

 

Antrojo pasaulinio karo metu Michaelsonų sandėliai išliko sveiki... Sovietmečiu, apie 1970 m., buvo sunaikinti mažieji stoglangiai... 1991 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė nutarimą įsteigti Klaipėdos Universitetą. 1991 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos Universitetas savo akademinę veiklą pradėjo turėdamas tris fakultetus - Humanitarinių ir Gamtos mokslų, Jūrų technikos ir Pedagogikos - ir apie 3000 studentų. 1993 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos universiteto plėtotei ir akademiniam progresui buvo perduotas 23,6 ha karinis miestelis su pastatais.

 

2015 m. baigus restauruoti mažesnįjį Michaelsonų sandėlį ir atkūrus jo architektūrines detales, atstačius mažuosius stoglangius, 2023 m. baigiant restauruoti didesnįjį Michaelsonų sandėlį ir atkūrus jo architektūrines detales, atstačius mažuosius stoglangius, vieningai jautriai pritaikant abu svetingumo paskirčiai, šie sandėliai tampa vienu įsimintiniausių jūrinio paveldo paminklų Dangės upės krantinėje.

Akvilė Mikalauskaitė

“Klaipėdos architektūros stilių terminologija natūraliai išplaukia iš istorinės-politinės situacijos. Klaipėdos kraštas priklausė Prūsijai, vėliau Vokietijai, kur statybų įstatymai ir architektų išsilavinimas buvo kitoks negu Lietuvoje. Tai padarė didelę įtaką tiek miesto urbanistinei, tiek architektūrinei raidai. Klaipėdos statiniuose XIX a. pab. - XX a. pr. galima matyti ir Heimatstill, ir Jugendstill, ir Bauhauzo mokyklos įtaką. Lietuvoje tarpukario architektūra buvo įvardijama racionalizmu, konstruktyvizmu, paskutiniu metu prigijo terminas tarpukario modernizmas. Tačiau Klaipėdos architektūrą galima vadinti bauhauzu, nes šio stiliaus įtaka yra akivaizdi ir neginčijama.” Maja Ptašek

Šaltinis

Klaipėdos Bauhauzas. Modernizmo architektūra

Kęstutis Demereckas, Jurijus Bachitovas

Libra Memelensis, Klaipėda, 2011

PAJŪRIS VISADA ĮKVEPIANTIS

Pajūris visada bus įkvėpiantis... Tad atitrūkdami nuo rutinos ir siekdami svajonių pažadėkime sau juo keliauti vis kitaip. Kviečiame jus pailsėti ir turiningai praleisti laiką, pasimėgauti pilnavertišku komfortu ir pasisemti jėgų... Kviečiame pažinti šio pasaulio krašto istorinį charakterį ir pajusti uostamiesčio gyvybingą širdį... Tai nepakartojama galimybė augti ir tobulėti.

IMG_3748_WEB.jpg

AKVILLE MIKA

GILI MEILĖ PLAKATŲ MENUI

Akvilė Mikalauskaitė-Kalugina yra grafikos dizainerė, menininkė ir meno vadovė ir prekės ženklo konsultantė, turinti daugiau nei 11 metų patirtį kūrybinėje srityje.

 

Ją įkvėpia vidurio amžiaus modernizmas, skandinaviškas dekoro stilius ir kultūra, ieškant netikėtos ir žaismingos suapvalintų formų, ryškių spalvų ir atspalvių derinio. Simetrija ir balansas – komponentai, dėl kurių į bet kurį kūrinį visada malonu žiūrėti. Nesvarbu, kiek laiko praeis, stilius atras savo unikalumą kuriant ateitį, kai žvelgiant į praeitį leidžiama fantazijai siausti...

Šią žiemą pasidžiaukite Akvilės kuriamų plakatų šiluma ir gimstančia meile Klaipėdai, Smiltynei užsukdami jaukiai akimirkai pas mus, į „MICHAELSON boutique HOTEL“.

Daugiau informacijos: akville.com

ANTANAS SUTKUS

J. P. SARTRE LIETUVOJE. NIDA. 1965

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Antanas Sutkus sukūrė bene labiausiai užsienyje jį išgarsinusią fotografijų seriją „Jeanas Paulis Sartre’as ir Simone de Beauvoir Lietuvoje“. 1965 metais penkių dienų viešnagės Lietuvoje metu, garsiąją prancūzų porą kartu su rašytojais Eduardu Mieželaičiu ir Mykolu Sluckiu lydėjęs A. Sutkus sukūrė ekspresyvų filosofo Sartre’o įvaizdį, kuris įsiminė ir yra atpažįstamas įvairiose pasaulio šalyse.

Pagal šią A. Sutkaus darytą Sartre’o fotografiją netgi sukurta rašytojo skulptūra, stovinti Paryžiuje prie Nacionalinės bibliotekos, o nuo 2018 metų birželio mėnesio panaši bronzinė Sartre’o skulptūra „Prieš vėją“ (aut. Klaudijus Pūdymas) atsirado ir Lietuvoje, Nidoje ant Parnidžio kopos.

Daugiau informacijos: antanassutkus.com

jpsartre-lietuvoje-nida-1965-5892efe67841a.jpg
_DSC1244_cut.jpg

AGNĖ KIŠONAITĖ

ŠIUOLAIKINIŲ AKRILO PAVEIKSLŲ REPRODUKCIJOS

Pirmosios Klaipėdoje, „MICHAELSON boutique HOTEL“ surengtos, Agnės Kišonaitės šiuolaikinių akrilo paveikslų reprodukcijų parodos metu buvo eksponuojami žinomiausi ir geriausiai meninikę reprezentuojantys darbai, kuriuos vienija nuo pat kūrybos pradžios jos puoselėjama idėja, jog namams skirti meno kūriniai turi kelti tik geras emocijas, įkvėpti naujas idėjas ar atgaivinti malonius prisiminimus. Taip pat žinoma kaip AgneArt, menininkė visada randasi kūrybiniame sraute, kuris apima tapybą, kilimų dizainą, meno instaliacijas.

Fotografijos autorius Tomas Raižys.

Daugiau informacijos: agneart.com

ALIUS BERDENKOVAS

RYMANTIS KITIMAS

Architektas, dailininkas ir skulptorius Alius Berdenkovas savęs menininku nevadina. Jam ne itin mielas ir šiuolaikinis požiūris į meną, kai idėja tapo svarbiau už formą. Įstabias interjero skulptūras ir bareljefus kuriantis vyras nepataikauja jokiems meno pasaulio mados vėjams, daro tik tai, kas jam pačiam patinka, ir, kaip pats sako, tam, kad gyventi būtų įdomiau. „Esu procesas, nežinantis nei savo pradžios nei pabaigos...“ įsivardija, taip lyg patvirtindamas savo rafinuotą polinkį ir įstabų gebėjimą interpretuoti kūno lankstomumo galimybes, netgi deformacijas, dekonstruojant jas drožiamame medyje ar kalamame akmenyje.

 

Alius Berdenkovas nepasitiki tuo, kas pretenduoja į absoliučios tiesos kategoriją. Jo metaforiškai pasamonės ir sąmonės tarpusavio kovą perteikiančių kūrinių parodos, vykusios „MICHAELSON boutique HOTEL“, metu buvo eksponuojami jau žinomi ir nauji darbai.

Daugiau informacijos: artnews.lt

Alius_Berdenkovas_WEB.jpg

VENINI

STIKLO BURTAI

„VENINI“ meistriškumas, nesekantis tendencijų, amžinas ir nepakartojamas, banguojantis tarp Murano saloje stiklo gamintojų tradiciškai puoselėjamų technikų ir įgūdžių, viso pasaulio šiuolaikinio meno drąsių kūrybinių vizijų ir neišsenkančių chromatinių atspindžių, įkvėpia balanso. Jų Krosnyje, jų dirbtuvėse, nieko niekada nepaliekama atsitiktinumui. Nuo 1921 m. tai vieta, scena, kurioje dieną ir naktį stiklo meno šlovė atsiskleidžia visu savo spindesiu.


„MICHAELSON boutique HOTEL“ amžinai puoš unikalūs jų meistrų rankų darbo šviestuvai ir džiaugiamės įsigyję rinktinę jų rankų darbo vazų kolekciją, įkvėptą tokių menininkų, kaip Tapio Virkkala. Tai galimybė visiems neabejingiems stiklo burtams jais grožėtis čia, Klaipėdoje.

Daugiau informacijos: venini.com

VENINI_MbH_WEB.jpg
Edita_Suchockyte_INET.jpg

EDITA SUCHOCKYTĖ

ĮGIMTAS LAISVĖS JAUSMAS

Balansuodama tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo, menininkė kuria ofortus, monotipijas, tapo, piešia, iliustruoja knygas. Fiksuodama akimirkas, asmenybes, judesius ir simbolius, perteikiančius savitai romantizuotą pasaulio supratimą, ji atskleidžia amžinųjų vertybių prasmę.

 

Kaip ji pati teigia, kuria intuityviai. „Savotiškas prabangos jausmas nešiotis mintis apie būsimus darbus. Man graži netobulo žmogaus idėja. Klaidos turi labai daug gyvybės. Kaip ir klystantis žmogus. Svarbu suvokti, priimti savo trūkumus. Jie suteikia charakteriui jautrumo. Netobulas žmogus gali žavėti savitumu. O į paprastumą žiūriu iš kitos pusės – man įdomu eksperimentuoti su linija, atrasti naujų jos santykių su erdve.“


Editos Suchockytės ekspresionistiški kūriniai, siekiantys atverti kitą, vaizduotėje susipynusią realybę, puošia visus „MICHAELSON boutique HOTEL“ kambarius.

bottom of page